šmėgžlius

šmė̃gžlius sm. sing. col. (2) nereikalingi daiktai, atmatos; plg. šėgžmas: Visokio šmė̃gžliaus ant gryčios pribrukta, negalima ir pereit Dgč. Kokios čia malkos – šmė̃gžlius Ds. Šmė̃gžliaus prispirko iš varžytynių, neturi kur pinigų dėt Dgč.